- kliurmas
- kliur̃mas dkt.
.
.
kliurmas — kliur̃mas sm. (2), kliùrmas (1) 1. ppr. pl. drumzlės, padugnės, nuosėdos, tirštos srutos: Pasivėlavai: kava jau išgerta, tau kliur̃mai beliko Slnt. Ką čia begersma – patys kliur̃mai Als. Kliur̃mas ant dugno lempos J. Su kliur̃mais supila kosiną … Dictionary of the Lithuanian Language